„Debesų“ baimė - nepagrįsta

Vieną dieną supratau, kad man neramu, kadangi kuo toliau, tuo daugiau informacijos ruošiu ir, tuo pačiu, laikau kažkur „debesyse“. Iš pradžių, tai buvo el. paštas ir kontaktai, o vėliau kalendorius, nuotraukos, visas „ofisas“, asmeniniai dokumentai, jų rezervinės kopijos. Ir kuo toliau, tuo daugiau informacijos keliauja pas debesų kompiuterijos paslaugų teikėjus. Ar reikia dėl to nerimauti? Gal ir jūs abejojate dėl naudojimosi kai kuriomis paslaugomis?

Išvardinsiu potencialias baimes, kurios gali atsirasti naudojantis debesų kompiuterijos paslaugomis.

Manau, kad ne tik man vienam kildavo panašių klausimų:

  • Kam to reikia? Aš viską turiu savo kompiuteryje, tai kodėl dar reikia kažkokių paslaugų internete?
  • Ar tai saugu? Ar niekas nepavogs mano duomenų?
  • Ar tai patikima? O kas bus, jei kažkas dings ar paslaugos „užlūš“?
  • Ar manęs neapgaus? Gal paslauga ims ir dings? Gal greitai ji taps mokama ar žymiai brangesnė negu iki tol?

Tęsiant šį sąrašą galima panirti į visišką paranoją. Todėl pabandysiu viską sustatyti į vietas. Pateiksiu po tris argumentus kiekvienai įvardintai baimei paneigti.

Kam reikia?

  1. Visi supranta, kad naudingesnė ta informacija, kuri yra „po ranka“. Kitaip tariant, pasiekiama iš bet kur, naudojantis bet kokiu įrenginiu: telefonu, išmaniuoju televizoriumi ir t.t. ar net, pavyzdžiui, išmaniuoju šaldytuvu!
  2. Atsiranda vis galingesnių paslaugų, tokių kaip nuotraukų redaktorius pixlr.com ir net vaizdo bylų redaktoriai, kurie veikia naršyklėje, ir daugybė kitų dalykų. Taigi, nereikia sukti sau galvos dėl brangių licencijų, programinių paketų diegimo, kai daugelį darbų galima atlikti naudojantis nemokamomis paslaugomis, kurios veikia iš karto.
  3. Ar pastebėjote, kad, pavyzdžiui, „Google Docs“ sugeba atverti daugybę bylų formatų peržiūrai ir tai padaro per kelias sekundes (ar net greičiau)! Taigi, dar ir greitaveikos atžvilgiu, kai kurios debesų kompiuterijos paslaugos lenkia tam tikras aplikacijas mūsų naudojamuose įrenginiuose.

Ar saugu?

  1. Jokia rimta paslauga negalėtų tapti populiaria, jei nebūtų saugi. Bet visgi, nepamiškite įsitikinti, kad paslauga veikia per HTTPS protokolą.
  2. Jei naudojatės internetine bankininkyste, tai kodėl kyla abejonių dėl kitų paslaugų saugumo? Iš esmės technologija yra visur ta pati!
  3. Jūsų asmeninį ar darbo kompiuterį gali pavogti arba užkrėsti virusais. Tokiu būdu galite prarasti svarbius duomenis. Vargu, ar tai įmanoma su paslaugomis, kurias prižiūri daugybė specialistų, ir kurioms naudojama speciali duomenų centrų serverinė įranga.

Ar patikima?

  1. Kas patikimiau: jūsų HDD už kelis šimtus litų ar duomenų centro serveriai su rezervinėmis kopijomis, apsauga nuo galimų aplinkos poveikių ir panašiais dalykais? Žinoma, klausimas retorinis. Be to, manau, kiekvienam teko pačiam susidurti ar girdėti apie sugedusius HDD, subraižytus CD, pamestus USB raktus. O gal dar kas nors prisimena „patikimuosius“ Floppy diskus?
  2. Ar bent kartą teko girdėti, kad kažkam kažkas dingo, pavyzdžiui, iš „Google Docs“? Bent jau aš tokių istorijų negirdėjau.
  3. Aplikacijas kuria ir jomis naudojasi dešimtis ar net šimtus kartų mažiau žmoniu negu populiariomis debesų kompiuterijos paslaugomis. Todėl programinių klaidų turėtų būti mažiau kaip tik internetinėse paslaugose. Pavyzdžiui, „Facebook“ net siūlė nemažus pinigus tiems, kurie ras sistemoje klaidų!

Ar neapgaus?

  1. Konkurencija lemia tai, kad joks paslaugų teikėjas nėra suinteresuotas apgauti savo klientų. Jei taip atsitiktų, tai nepraėjus nei dienai, visi dairysis analogiškų paslaugų pas konkurentus.
  2. Daugelis paslaugų teikėjų uždirba iš kontekstinės reklamos , todėl paslaugas teikia nemokamai. Be to, dar ir pasipelno iš to, jog naudojatės jų sistemomis. Vėl gi, niekas nėra suinteresuotas prarasti klientus.
  3. Ko gero, apgauti jūsų negalės dar ir todėl, kad tai būtų įstatymų pažeidimas. Na, bet neapsigaukite ir patys. Visada peržiūrėkite ką rašo sistemų naudojimosi taisyklėse.

Išvados

Taigi, kai pabandome gilintis, paaiškėja paprasta tiesa: debesų kompiuterijos paslaugos yra pranašesnės už tradicines aplikacijas pagal daugelį parametrų. O visos baimės ir tariamos problemos iš tiesų yra visai nepagrįstos. Todėl nebijokime progreso!

Komentarai

Jei kalbame apie paprastus naudotojus, kurie tokiomis paslaugomis naudojasi asmeninėms reikmėms, tai atsarginės kopijos namie yra privalomos. Megaupload pavyzdys yra pakankamas argumentas. Jei kalbame apie kompanijas, tai čia lemia du faktoriai: kalkuliatorius ir informacinės saugos politikos. Kalkuliatorius ir verslo poreikiai padės apsispręsti ar geriau visą savo ūkį perkelti į vieša debesį, ar tik dalį, ar sukonstruoti privatų debesį pas save viduje, ar, norint patenkinti tam tikrus sistemų reikalavimus, pasirinkti klasikinę sistemų architektūra. Be to, nemaža reikšmę turi ir saugumas, kuris, persikrausčius į viešą ar hibridinį debesį, tampa tam tikru iššūkiu. Be to, tam tikroms kompanijoms labai svarbu, kas yra debesies šeimininkas, nes informacinė sauga kartais susikerta su įstatymais, kurie galioja provaideriui. Todėl tam tikroms EU kompanijoms yra primygtinai nerekomenduojama naudotis JAV provaiderių paslaugomis. Teko ne vieną kartą šia tema diskutuoti su Microsoft atstovais. Apie patikimumą. Jei jau kalbame debesis ir ypatingai apie failų talpinimo paslaugas, tai ta įranga, dėl pigumo, yra konstruojama iš tokių pačių daiktų, kokius dauguma naudoja namie, o patikimumą užtikrina "bedžionėlė" duomenų centre, kurios pagrindinis darbas keisti nusibaigusius diskus. Tad debesys nėra vienareikšmis gėris ir panacėja nuo visų "ligų", o tik dar vienas iš galimų sprendimų tvarkant savo IT ūkį.

Sutinku, kad debesys nėra stebuklingas ir vienintelis geras sprendimas įmonėms, kuris išgelbės nuo visko. Taip pat tiksliai pabrėžta, kad reikia darytis asmeninių duomenų rezervines kopijas. Tačiau reikia, ir yra naudinga išnaudoti tuos privalumus, kuriuos suteikia debesų kompiuterijos paslaugos! :)

Skaičiau vieno žmogaus komentarus (forume) apie tai kaip buvo užšaldytas jo domenas (paštas, docs, viskas tapo neprieinama) be jokio paaiškinimo. Visi darbiniai laiškai, dokumentai, procesai buvo perkelti į Google debesį. Viskas tapo neprieinama ir pabandyk tu susisiekt su Google.. Ne, kaip jau buvo minėta, naudojant kompanijoj labai daug kabliukų išlenda dėl viešųjų debesų, nes paprasčiausiai turi priimt jų siūlomas sąlygas ir negali susitart dėl kitokių.

Perskaičiau ir pagalvojau kaip svarbu kartais apsidairyti aplinkui ir suprasti kad "debesis" ir debesų paslaugos supa mus visai žemiškuose reikaluose. Palyginau jau porą kartų patirtas emocijas dėl HDD griuvimo :) jei anksčiau atsigauti po tokio "likimo smugio" buvo sunku, tai paskutinį kartą viskas praėjo išties be jokio streso - nuotraukos surinktos iš facebook'o, paprašytos atgal ir tos, kurios persiųstos draugams skype'ų ir pan., darbiniai failai saugiai padėti į įvairus įmonės naudojamus "debesis", kitos info saugoti nebereikia - ji prieinama pagal reikalavimą, meilo nenaudojų svarbiai info saugoti, tai reikėjo tik truputį kantrybės sulaukti naujo įrenginio ir ... viskas, tai buvo viso labo kažkokio įrenginio (kaip lygintuvo, virdulio etc.) gedimas, kurį pataisei ir pamiršai. Ar yra čia tų kurie prisimenat kiek vargo buvo atstatyti info iš sugędusio HDD prieš kokius 5-8 metus? :)

Komentuoti

Autorius

Dmitrijus Druteika Ket, 2012-02-02 09:13

Tema

Žymės