Daugiau ar mažiau, tačiau kiekvienas iš mūsų klausome muzikos. Vieniems užtenka radijo, kiti turi kruopščiai atrinktų dainų sąrašą, treti dar ką nors išmąsto. Kokia muzikos debesų kompiuterijoje situacija? Pasirinkimų turime tikrai ne vieną ir kiekviena alternatyva stebina vis kažkuo nauju. 

Asmeninės muzikos kolekcijai peržengus 250GB ribą (verta prisiminti, jog vidinis kompiuterio diskas - 160GB), nusprendžiau atsisakyti laikyti muziką kompiuteryje ir išoriniuose diskuose. Juk viską galiu pasiekti debesyse! Praktiškai kasdien tenka naudoti tris skirtingus būdus klausytis muzikos: YouTube, Thesixtyone ir Last.fm. Taigi, apie kiekvieną iš jų trumpai.
 

Last.fm

Ši tarnyba turi tris pagrindines funkcijas: veda muzikos „žurnalą“, leidžia klausytis „asmeninio“ radijo ir yra galimybė klausytis muzikos pagal žymes (angl. Tags). Nors anksčiau minėtas „žurnalas“ tėra visų anksčiau klausytų dainų sąrašas, tačiau tai labai svarbu norint klausytis „asmeninio" radijo. Čia patenka anksčiau klausyta muzika, sąrašas papildomas panašia muzika, kurią parenka specialus Last.fm algoritmas. Pagrindinis „asmeninio" radijo privalumas - atrandami nauji atlikėjai, kurie siejasi su anksčiau klausyta muzika.

Svarbu paminėti, jog šiuo metu Last.fm radijas (ir keletas kitų privalumų) yra mokamas. Tačiau mokestis tėra 3 JAV doleriai per mėnesį. Visgi tai mažiau negu vienas muzikos albumas parduotuvėje.

On Thesixtyone, new artists make music and listeners decide what's good.

Thesixtyone.com

Šią tarnybą atradau JoliCloud operacinėje sistemoje, iš smalsumo savęs paklausęs „O kas bus, jei paspausiu šią ikoną?“. Vienas pelės spragtelėjimas ir groja muzika. Rodos, tai tas pats, kas ir bet kuris kitas radijas, tačiau be reklamų ir leidžiama pakeisti dainą. Taip pat yra apie dešimt skirtingų „radijų" pagal nuotaikas, pvz. „Party“, „Love“ ar „Rocky“. Pagrindinis skirtumas palyginus su kitais bandytais radijais yra naujų, dažnai negirdėtų atlikėjų kūriniai (“On Thesixtyone, new artists make music and listeners decide what's good.”).  Renkuosi šią tarnybą tuomet, kai tereikia fono dirbant ar nuobodžiaujant. Pagrindinis privalumas - „paspaudei ir klausaisi“ (angl. Click and Play). Tačiau muzikos tikrai nėra daug ir ji pernelyg atsitiktinė.
 
YouTube

Šią tarnybą žino bene visi internautai. Tačiau kodėl aš šią tarnybą priskyriau kaip galimybę klausytis muzikos? Todėl, kad yra „Playlists”, t.y. grojaraščiai. Taip pat, anksčiau minėtose svetainėse negalima klausytis būtent pasirinktos dainos, kad ir šimtą kartų iš eilės. Tuomet tenka užsukti į YouTube, pasigrožėti muzikiniu klipu ar pasiklausyti iš anksčiau sudaryto grojaraščio. Be to, jog galima klausytis tik pasirinktų dainų, grojanti muzika yra pernelyg monotoniška (nebent skiriama daugiau laiko grojaraščių sudarymui). 

Dar nepaminėjau Grooveshark, Spotify, Pandora ir begalės kitų alternatyvų.

Ką naudojate jūs muzikos klausymuisi internete? Kodėl?